User:LivetaPau/sandbox
 | This is not a Wikipedia article: It is an individual user's work-in-progress page, and may be incomplete and/or unreliable. For guidance on developing this draft, see Wikipedia:So you made a userspace draft. Find sources: Google (books · news · scholar · free images · WP refs) · FENS · JSTOR · TWL |
Skrydis EK205[edit]
2021 metų liepos 13 dieną, Milane, Italijoje, Emirates aviakompanijos skrydis EK205, kurį vykdė Boeing 777 – 300ER orlaivis, kildamas iš Milano Malpensos oro uosto pateko į krušą ir turėjo grįžti atgal į oro uostą. Orlaivio fiuzeliažas buvo apgadintas, sudaužyti abu priekiniai stiklai, pažeista orlaivio nosis, varikliai.
Įvadas[edit]
Į įvykį patekęs orlaivis yra vienas seniausių Emirates avialinijų orlaivis. Jis priklauso Emirates nuo 2008 metų. Prieš lemtingą skrydį orlaivis atskrido iš Dubajaus paimti keleivių Italijoje ir tada turėjo skristi į Niujorką. Tai buvo vienintelis skrydis pradėtas nuo birželio 1 dienos po ilgos pauzės aviacijoje dėl pandemijos. Emirates oro linijos skrydis EK205, 2021 metų liepos 13 dieną turėjo išskristi iš Milano Malpensos (MXP) oro uosto į Niujorko John F. Kennedy (JFK) oro uostą. Boeing 777-300ER paliko Milano Malpensos oro uostą 16:23h vietos laiku, tačiau 5 minutės po pakilimo orlaivis pateko į smarkią krušą. Nors lėktuvai dažniausiai įveikia nepalankias oro sąlygas, šį kartą orlaivis buvo taip apgadintas, kad buvo priverstas nutraukti kilimą 20,225 pėdų ( ) aukštyje ir leistis avariniu būdu Milano oro uoste.
Kadangi orlaivis buvo per sunkus leistis iš karto, 90 minučių jis degino kurą aukštyje tarp 11,000 pėdų ( ) ir 5,000 pėdų ( ), ir tik 18:04h vietos laiku sėkmingai nutūpė Milano oro uoste. Niekas nebuvo sužeistas.
Žala orlaiviui[edit]
Skrisdamas per smarkią krušą orlaivis buvo apgadintas. Sudužo abu priekiniai lėktuvo stiklai, dauguma fiuzeliažo detalių buvo apdaužytos, įlenktos, nulupti dažai. B773 nosis preikyje įskilo.
Meteorologinės sąlygos[edit]
Kruša[edit]
Įvairaus pavidalo ledo gabalėliai (ledėkai), nepermatomi, kartais sluoksniuoti iš skaidraus ir matinio ledo. Dažniausiai krušos ledėkų skersmuo yra nedidelis (2–5 mm), bet kartais krušos ledėkai gali būti kelių centimetrų skersmens.
Kruša – pavojingas reiškinys, padarantis daug žalos ir nuostolių. Kruša yra labai pavojinga orlaiviams. Kai krušos ledėkai viršija 0,5 colius (13 mm) lėktuvai gali rimtai sugesti per kelias sekundes. Ledėkų kaupimasis ant pakilimo/nusileidimo tako gali būti pavojingas lėktuvui leidžiantis.
Krušos formavimasis[edit]
Krušai susidaryti būtini debesys yra kamuoliniai debesys. Šie debesys vystosi vertikaliai, kai iš paviršiaus kyla karštas oras. Jei ant paviršiaus tekantis šaltas oras susitiks su kita šilto oro mase, jis sukels, nes jis yra mažiau tankus. Jei pakilimas bus visiškai vertikalus, susidarys dideli į kumulimbus panašūs debesys. Kumulonimbo debesys taip pat jie žinomi kaip lietaus debesys arba audros debesys. Kai oro masė kyla į aukštį, ji patenka į temperatūros kritimą dėl aplinkos terminio gradiento. Kaip žinome, temperatūra pradeda mažėti aukštyje, kaip ir atmosferos slėgis. Pasiekęs vietoves, kuriose temperatūra žemesnė nei nulis laipsnių, jis pradeda kondensuotis į mažus vandens lašus, kurie formuoja debesis. Jei debesys vystosi vertikaliai, galima laikyti daug šių dalelių, sukuriant atmosferos nestabilumą, kuris, ko gero, paleidžia audrą. Kai debesies viduje yra labai žema temperatūra, susidaro ne tik vandens lašai, veikiau susidaro ledo lašai. Kad tai susiformuotų, reikalingi higroskopiniai kondensato branduoliai, tokie kaip dulkių dėmės, smėlio pėdsakai, teršiančios dalelės ar kitos dujos. Jei ledo kamuoliukų kiekis viršys kylančio oro svorį, jis galų gale smarkiai iškris.
Geografinė vieta ir klimatas[edit]
Milanas įsikūręs šiaurinėje Italijos dalyje, apsuptas kalnų. Šis miestas turi tipinį viduržemio klimitą su karštomis, saulėtomis vasaromis ir šaltesnėmis, drėgnomis žiemomis. Dėl reljiefo ir karštų oro temperatūrų Milane būna tiršti rūkai. Milane sninga gruodžio, sausio ir vasario mėnesiais, pavasaris dažnai būna lietingas. Oro temperatūra žiemą svyruoja tarp -1°C ir 10°C, vasarą - tarp 20°C ir 30°C.
Meteorologinių reiškinių analizė[edit]
METAR analizė[edit]
LIMC 131350Z 12016G26KT 9999 BKN050 28/19 Q1004 NOSIG
Milano Malpensa Oro Uostas / 13d. 13:50 UTC / vėjo kryptis 120 laipsnių, vėjo greitis 16-26kt / matomumas >10km / didelis debesuotumas 5000 pėdų aukštyje / oro temperatūra 28°C, rasos taško temperatūra 19°C / QNH 1004hPa / jokių reikšmingų pokyčių
LIMC 131420Z 11022KT 9999 SCT030TCU 27/18 Q1003 TEMPO TSRA
Milano Malpensa Oro Uostas / 13d. 14:20 UTC / vėjo kryptis 110 laipsnių, vėjo greitis 22kt / matomumas >10km / padriki debesys 3000 pėdų aukštyje / bokštiniai kamuoliniai debesys / oro temperatūra 27°C, rasos taško temperatūra 18°C / QNH 1003hPa / laikini pasikeitimai / perkūnija su lietumi
LIMC 131450Z 12020KT 9999 FEW030CB SCT040 26/18 Q1003 TEMPO TSRA
Milano Malpensa Oro Uostas / 13d. 14:50 UTC / vėjo kryptis 120 laipsnių, vėjo greitis 20kt / matomumas >10km / mažas debesuotumas 3000 pėdų aukštyje, kamuoliniai lietaus debesys / padriki debesys 4000 pėdų aukštyje / oro temperatūra 26°C, rasos taško temperatūra 18°C / QNH 1003hPa / laikini pasikeitimai / perkūnija su lietumi
Kamuoliniai Lietaus debesys[edit]
Kamuoliniai debesys (lot. Cumulus) – apatiniai vidutinio aukšto debesys. Vertikalaus išsivystymo balti debesų kamuoliai, primenantys supiltą medvilnę, vatą ar žiedinį kopūstą; ryškūs debesų kontūrai su tamsesniu pagrindu. Driekiasi 2-7 km aukštyje. balti, ištįsę į viršų, nesusigrupavę, pavieniai. Lietus pasitaiko retai ir negausiai, tik iš atskirų tipų, pvz., Cumulus congestus.
Liūtiniai kamuoliniai debesys (lot. Cumulonimbus) – labai ištęsti į aukštį, galingi priekalo formos audros debesys. Išsidėstę vertikaliai 2-16 km aukštyje (pasiekia patį troposferos viršų). Kai pagrindas būna 3-4 km aukštyje, viršūnė gali siekti net 21 km ir didesnį aukštį.
Tai sunkus ir tankus debesis. Apatinė dalis plačiai išsidriekusi, labai tamsi, žemiau jos dažnai būna skuduro pavidalo mažų debesų.
Taip pat naudojama santrumpa Cb.
Kamuoliniai debesys paprastai susidaro esant šiltiems, giedriems orams. Atskiras kamuolinių debesų tipas yra kamuoliniai liūtiniai debesys, nešantys smarkius kritulius. Kamuoliniai debesys susidaro tada, kai sūkuriais kylančios oro srovės vėsta ir jose esantys vandens garai pradeda kondensuotis.
Temperatūrų advekcija[edit]
Meteorologijoje vertikaliesiems judesiams žymėti naudojamas konvekcijos terminas. Šių judesių greičio vertė paprastai neviršija iki vienos šimtosios horizontalių judesių. Todėl galima pastebėti, kad vertikaliai besivystantys debesys susiformavo lėtai ir gali užtrukti visą dieną.
Horizontalus oro masių judėjimas vyksta plačiu mastu visame pasaulyje. Tai yra tas, kuris perduoda šilumos energiją iš atogrąžų regionų į polines zonas. Jie sugeba perduoti energiją iš vienos pasaulio pusės į kitą, keliaudami už tūkstančių kilometrų. Būtent šis horizontalusis transportas yra advekcija ir yra daug svarbesnis ir nuolatinis nei vertikalios oro srovės.
Meteorologijoje ir fizinėje okeanografijoje dažnai kalbama apie advekciją tam tikros atmosferos ar vandenyno savybių, tokių kaip šiluma, drėgmė ar druskingumas, transportavimui. Meteorologinė ar okeanografinė advekcija seka izobarinius paviršius, todėl yra daugiausia horizontali. Tai yra atmosferos nuosavybės pernešimo vėju sinonimas.